Arūnas Bėkšta
2019 vasarį
paskalbta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita
„Įgūdžius įgyti teisingai. Ateičiai pasirengusios suaugusiųjų mokymosi sistemos“
(Getting
Skills Right: Future-Ready Adult Learning Systems). Ataskaita pateikia duomenis
apie tai, kaip veikia šalių suaugusiųjų mokymosi sistemos ir kaip jos
pasiruošusios ateities iššūkiams. Ataskaita analizuoja tik mokymąsi susijusį su
darbine veikla.
Čia nuoroda tiems, kas norėtų perskaityti visą ataskaitą. Aš čia
aptariu ne viską.
Deja, Lietuva šioje ataskaitoje ir vėl yra paskutinėse vietose. Rezultatai
nestebina, nes ataskaita remiasi jau anksčiau atliktais tyrimais. Bėda ta, kad
neįmanome tikėtis, kad kas nors pasikeis nieko iš esmės nekeičiant.
Pradėsiu nuo to, kad suaugusieji yra buvę moksleiviai. Ne šiaip
sau ankstesniame tinklaraštyje aprašinėjau mokinių pasiekimų tyrimą. Deja, didesnioji
suaugusiųjų mokymosi problemų dalis slypi ne suaugusiųjų švietimo sistemoje, nors
ir jos svarbios, ir čia aptariamos.
Ataskaitos rezultatų santrauka
Analizei buvo sukurta „Suaugusiųjų mokymosi prioritetų“ vertinimo
įrankių sistema (dashboard on Priorities of Adult Learning (PAL)). Vertinama
septyniais aspektais: 1) aktualumas (svarba); 2) apimtis; 3) įtraukimas; 4)
lankstumas ir konsultavimas; 5) suderinamumas su įgūdžių poreikiu; 6) mokymosi
poveikio suvokimas; 7) finansavimas.
Apibendrinti rezultatai:
· Daug valstybių
jaučia spaudimą dėl darbuotojų gebėjimų, tačiau jų suaugusiųjų mokymosi
sistemos yra nepasiruošusios šiuos iššūkius įveikti.
· Nėra tobulų
sistemų ir visos šalys turi savų problemų.
· Net, kai šalys
palyginti gerai pasirodo vienoje srityje, yra vietos tobulinimui kitose srityse.
· Lėšų trūkumas
nėra vienintelis apribojimas. Šalys, kurių finansiniai rodikliai yra aukšti,
nebūtinai demonstruoja gerus rodiklius kitose srityse.
Ataskaita pateikia rekomendacijas dėl suaugusiųjų mokymosi
strategijos:
1. Mokymosi apimtį ir įtraukimą
reikėtų didinti padedant suaugusiesiems priimti informuotus pasirinkimus,
mažinant dalyvavimo barjerus ir skatinant darbdavius siūlyti mokymus
darbuotojams.
2. Mokymų turinys turėtų būti stipriai
susietas su darbo rinkos įgūdžių poreikiu. Tam reikia tirti poreikius ir į juos
atsižvelgti.
3. Reikia analizuoti mokymosi poveikį.
Tam būtina vertinti mokymo teikėjų kokybę, padaryti informaciją apie kokybę
viešai prieinamą, skatinti tokį darbo organizavimą, kuris panaudotų mokymosi
rezultatus.
4. Turi būti suskurti pakankami ir tvarūs
finansavimo šaltiniai, kurie apimtų viešuosius finansus ir paskatas įmonėms ir asmenims,
kurie prisideda savo lėšomis.
5. Turi būti sustiprinti valdymo
mechanizmai, kurie užtikrintų vertikalų ir horizontalų sistemoje aktyvių
veikėjų koordinavimą.
Lietuvos situacijos santrauka
Būtinumas. Žemesnis, negu vidutinis raštingumo lygis; vidutinio
Europos lygio matematinis raštingumas; labai žemas problemų sprendimo
pasinaudojant IT lygis; didelis darbuotojų, kuriems gresia automatizacija,
lygis; palyginti žemas produktų ir paslaugų, teikiamų užsieniui, lygis. Visi
tyrimai rodo, kad Lietuva turi didelių problemų suaugusiųjų mokymosi srityje,
tačiau mažai kas daroma, kad situacija pasikeistų.
Apimtis. Žemas dalyvavimo lygis; mažas darbdavių, teikiančių
mokymus savo darbuotojams, skaičius; mažas darbdavių, kurie teikia mokymus daugiau
kaip 50 proc. darbuotojų, procentas; trūksta informavimo ir konsultavimo; mažai
kas daroma siekiant pašalinti mokymosi galimybių barjerus.
Suderinamumas su darbo rinkos poreikiais. Tai, ko mokoma,
menkai dera su tuo, kokių gebėjimų reikia. Tai veda prie klausimo apie mokymo
kokybę ir kaip ją užtikrinti laisvos rinkos sąlygomis. Tinkamų darbuotojų
ieškoma trečiose šalyse.
Mokymosi poveikio suvokimas. 96 proc. apklaustųjų teigia, kad
panaudos ar tikisi panaudoti mokymuose įgytus gebėjimus, ir tuo pačiu metu tik
42 proc. teigia, kad mokymai buvo naudingi. Nėra neformalaus mokymo kokybės
vertinimo sistemos. ŠMM atsisakė tokią sistemą įdiegti, laikydama, kad tai turi
sureguliuoti rinka. Deja, nesureguliuoja. Ypač turėtume susirūpinti dėl to,
kiek kokybiški mokymai, kurie finansuojami iš valstybės ir savivaldybių
biudžetų. Viešieji pirkimai kokybės neužtikrina.
Finansavimas. Finansavimo galimybių pasirinkimas menkas. Nėra valstybinės sistemos skatinančios asmenų ir įstaigų darbuotojų mokymus (išskyrus valstybės tarnautojus ir valstybės bei savivaldybių finansuojamų įstaigų darbuotojus).
Koordinavimo mechanizmų kūrimas. Neformaliojo suaugusiųjų
švietimo ir tęstinio mokymosi koordinavimą valstybės lygiu, įtraukiant
socialinius partnerius, remiantis Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir
tęstinio mokymosi įstatymu, turėjo užtikrinti Lietuvos neformaliojo mokymosi
taryba. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šios Tarybos veiklą sužlugdė. Ministerija
nesilaiko įstatymo ir nepaskyrė naujos Tarybos.
Rezultatai atskirose srityse
1. Būtinumas (skubumas)
Kriterijai: procentas gyventojų turinčių žemus raštingumo ir
matematinio raštingumo rezultatus; procentas gyventojų, turinčių žemus problemų
sprendimo rezultatus; gyventojų senėjimas; automatizacija ir struktūriniai
pokyčiai; globalizacija.
Lietuvos situacija. Žemesnis, negu vidutinis raštingumo lygis; vidutinio
Europos lygio matematinis raštingumas; labai žemas problemų sprendimo
pasinaudojant IT lygis; didelis darbuotojų, kuriems gresia automatizacija,
lygis; palyginti žemas produktų ir paslaugų, teikiamų užsieniui, lygis. Visi
tyrimai rodo, kad Lietuva turi didelių problemų suaugusiųjų mokymosi srityje,
tačiau mažai kas daroma, kad situacija pasikeistų.
2. Apimtis
Kriterijai:
· susiję su
asmenimis (procentas suaugusiųjų, dalyvavusių formaliuose ir neformaliuose
mokymuose per pastaruosius metus; procentas suaugusių, dalyvavusių kurie mokėsi
savarankiškai; mokymosi intensyvumas (val.);
· susiję su
darbdaviais (procentas įmonių, teikiančių profesinius mokymus darbuotojams;
procentas įmonių, teikiančių profesinius mokymus daugiau, negu 50 proc.
darbuotojų).
· 10 metų
tendencijos.
Žemo dalyvavimo priežastys: laiko trūkumas, susijęs su darbu (29%)
arba su šeimos įsipareigojimais (16%); lėšų trūkumas (16%); netinkamas mokymų
laikas ir vieta (12%); darbdavio paramos trūkumas (7%).
Lietuvos problemos. Žemas dalyvavimo lygis; mažas darbdavių, teikiančių
mokymus savo darbuotojams, skaičius; mažas darbdavių, kurie teikia mokymus daugiau
kaip 50 proc. darbuotojų, procentas; trūksta informavimo ir konsultavimo; mažai
kas daroma siekiant pašalinti mokymosi galimybių barjerus.
3. Suderinamumas su darbo rinkos poreikiais
Rodiklių grupės: darbo rinkos disbalansas; įgūdžių poreikių vertinimas;
mokymai, susiję su ateities poreikiais; rizikos grupių darbuotojų mokymai.
Daugelis darbdavių tvirtina, kad negali rasti tinkamų darbuotojų,
tačiau šią problemą sprendžia ne prisidėdami prie jų ugdymo, o atsiveždami
darbuotojus iš trečiųjų šalių.
Šioje srityje svarbus rodiklis yra kiek mokymų veikla dera su
gebėjimų prioritetais.
Lietuvos situacija. Tai, ko mokoma, menkai dera su tuo,
kokių gebėjimų reikia. Tai veda prie klausimo apie mokymo kokybę ir kaip ją užtikrinti
laisvos rinkos sąlygomis. Tinkamų darbuotojų ieškoma trečiose šalyse.
4. Mokymosi poveikio suvokimas
Kriterijai: mokymų naudingumas; įgytų gebėjimų panaudojimas; įtaka
karjerai; investicijos į mokymasi grįžtamumas.
Šiuo požiūriu Lietuva yra tarp pirmaujančių. Lyg ir galėtume
pasidžiaugti? Yra probleminis santykis tarp žmonių suvokimo apie mokymų
naudingumą ir jų suvokimą, kiek galės tai pritaikyti darbe. Ypač tai ryšku būtent
Lietuvos atveju, kai 96 proc. apklaustųjų teigia, kad panaudos ar tikisi
panaudoti mokymuose įgytus gebėjimus, ir tuo pačiu metu tik 42 proc. teigia,
kad mokymai buvo naudingi.
Problema yra ta, kad gebėjimų įgijimas yra tik vienas (ir beje, ne
pats svarbiausias) elgesio darbo vietoje faktorių. Svarbesni yra vadovų ir bendradarbių
požiūris, technologijos, sistemos ir struktūros, kurios galėtų paremti arba
trukdyti taikyti naujus gebėjimus. Asmuo supranta, kad tai jam naudinga, tačiau
abejoja, ar savo darbo vietoje iš tikrųjų galės tai pritaikyti dėl aplinkos reakcijos.
Situacija Lietuvoje. Nėra neformalaus mokymo kokybės
vertinimo sistemos. ŠMM atsisakė tokią sistemą įdiegti, laikydama, kad tai turi
sureguliuoti rinka. Deja, nesureguliuoja. Ypač turėtume susirūpinti dėl to,
kiek kokybiški mokymai, kurie finansuojami iš valstybės ir savivaldybių
biudžetų.
5. Finansavimas
Kriterijai: asmenų, darbdavių ir vyriausybės indėlis.
Asmeninis indėlis. Lietuvos gyventojų dauguma nurodo, kad didžiausia
mokymosi kliūtis yra pinigų trūkumas. Tai koreliuoja su tuo, kad lietuviai
retai renkasi apmokamus mokymus.
Darbdavių indėlis. Pagal atsakymą į klausimą ar dalyvavote bent
vienuose mokymuose, kuriuos apmokėjo darbdavys“, lietuviai praktiškai
nesiskiria nuo kitų valstybių.
Valstybės indėlis. Nėra patikimų palyginamų duomenų. Panaudoti
ALMP (Active Labour Market Programme) duomenys (užimtumo tarnybų finansavimo
dalis skirta mokymams).
Lietuvos situacija. Finansavimo galimybių pasirinkimas menkas. Nėra valstybinės sistemos skatinančios asmenų
ir įstaigų darbuotojų mokymus (išskyrus valstybės tarnautojus ir valstybės bei savivaldybių finansuojamų įstaigų darbuotojus).
6. Koordinavimo mechanizmų kūrimas
Paprastai suaugusiųjų mokymas yra pasiskirstęs per įvairius sektorius
ir nėra vien Švietimo ministerijos atsakomybė. Kita vertus, suaugusiųjų
mokymasis yra centrinės valdžios ir vietos savivaldos atsakomybė. Todėl
analizuojamas horizontalus ir vertikalus koordinavimas.
Horizontaliam koordinavimui kuriamos tarpinstitucinės grupės arba
tarybos.
Vertikaliam koordinavimui kuriamos bendros programos, įstatymiškai
apibrėžiami atskirų lygių atsakomybių ribos.
Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais. Įtraukiami į
įstatymų rengimą, kuriamos trišalės komisijos ir trišaliai susitarimai.
Lietuvos situacija. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir
tęstinio mokymosi koordinavimą valstybės lygiu, įtraukiant socialinius
partnerius, remiantis Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio
mokymosi įstatymu, turėjo užtikrinti Lietuvos neformaliojo mokymosi taryba.
Deja, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šios Tarybos veiklą sužlugdė. Ministerija
nesilaiko įstatymo ir nepaskyrė naujos Tarybos.
Vietoj apibendrinimo. Suaugusiųjų mokymosi problemų
sprendimas primena veiklos imitacija.