Monday, September 2, 2019


Mintys apie savivaldų suaugusiųjų mokymąsi
Arūnas Bėkšta

Nauji mokslo metai. Naujos (senos) mintys apie mokymąsi. Pastebėjau, kad švietimo bendruomenė vėl ištraukė savivaldaus mokymosi idėją. Savivaldaus mokymosi (self-directed learning) idėją 1970 m. paskleidė Malcom Knowles rašydamas apie suaugusiųjų mokymąsi. 


Pirmiausia, kas tai yra? Nėra vieno priimto apibrėžimo nei užsienyje, nei Lietuvoje. Pats bendriausias apibūdinimas būtų toks: tai toks mokymasis, kai pats mokinys (nesvarbu, suaugęs ar ne) valdo savo veiklą bei pats yra atsakingas už tai, ko, kodėl, kaip, kada ir kur mokysis.

Kuo skiriasi savivaldus mokymasis nuo savarankiško? Savivaldus mokymasis visada yra savarankiškas, tačiau savarankiškas ne visada yra savivaldus, nes šiuo atveju gali būti, kad savarankiško mokymosi tikslus nustato ir kokybę kontroliuoja ne pats asmuo.
Matyti pastangos „diegti savivaldų mokymąsi“, kas mano galva yra oksimoronas, t.y., konstrukcija, sudaryta iš dviejų tarpusavyje prieštaraujančių teiginių. 

Savivaldžiam mokymuisi reikia, kad mokinys būtų nepriklausomas mokinys, t.y., būtų motyvuotas ir turėtų aukštą mokėjimo mokytis lygį. Jei bent viena iš šių sąlygų nėra pakankama, tuomet mokinys negali mokytis savivaldžiai, savivaldus mokymasis neįvyksta, mokinys nutraukia mokymąsi arba pereina (grįžta) į mokymąsi su mokytojo pagalba. Jam reikalinga moralinė parama, paskatinimas (jei gebėjimai pakankami, tačiau trūksta motyvacijos), reikia nurodymų, ką ir kaip mokytis (jei yra motyvuotas, bet mokėjimo mokytis lygis žemas) arba ir pirmo, ir antro.

Kiti dalykai, susijęs su savivaldžiu mokymusi yra dalyko, kurio mokomės, sudėtingumu ir trukme. Trukmės ir sudėtingumo laipsnis yra subjektyvaus vertinimo dalykai. Vienam savaitė yra labai ilgai, kitam metai neatrodo ilgai. Tas pats dėl sudėtingumo: vienam atrodo, kad labai sudėtinga, kitam visai paprasta. Tai priklauso nuo jau turimų žinių, gebėjimų, įgūdžių ir nuostatų.

Taigi, šiuos dalykus galime sudėti į paprastą dviejų matmenų matricą pagal sudėtingumo ir trukmės lygius:


Iš šios matricos matyti, kad paprastai žmonės savivaldžiai mokosi nesudėtingų dalykų, kuriems išmokti nereikia investuoti daug laiko.

Tikriausiai nerastume nei vieno žmogaus, kuris ko nors nesimokytų savivaldžiai. Čia neturiu omenyje savaiminio mokymosi, kai asmuo nesąmoningai ko nors išmoksta, pats to neplanuodamas, neužsibrėždamas tikslų. Daugybę dalykų, kurie mums reikalingi išspręsti darbo ir kitus gyvenimo reikalus, mes išmokstame savivaldžiai.

Sakykime, ponas Jonas nusprendžia (arba jam tai nuosekliai pirštu rodo žmona), kad reikia perkloti vonios kambario grindų plyteles, nes senosios suskilusios, kai kurios atšokusios. Jis, žinoma, gali pasamdyti ką nors, kas tai moka ir nesukti sau galvos. Tačiau yra nemažai vyrų, kurie mano, kad tai jie gali padaryti patys. Jis paklausia kaimyno, kuris tai jau darė patarimų, paskaito apie plytelių klojimą, pažiūri Youtube įrašų apie plytelių klojimą, susiperka reikalingas medžiagas ir įrankius, ir bandymų ir klaidų būdu sukloja plyteles. Didelė tikimybė, kad kokybė bus nelabai aukšta, tačiau tikslas pasiektas.

Šiame pavyzdyje yra visi savivaldaus mokymosi požymiai:

  • Buvo išoriniai (žmona) ir vidiniai (ambicija- galiu ir pats) motyvai
  • Jonas pats nusprendė, kad reikia išmokti
  • Jonas pasirinko išmokimo lygį
  • Rado mokymosi šaltinius
  • Skyrė pakankamai laiko mokymuisi iki įgūdžių lavinimo ir jau įgyjant įgūdžius (kai kas nors nesigavo)
  • Įgyvendino mokymosi planą, pasiekė patenkinamą rezultatą 
Tokių situacijų gyvenime yra begalė.



Kitas dalykas, nulemiantis savivaldaus mokymosi pasirinkimą, yra mokymosi tikslas:
1. Žinoti ir suprasti
2. Gebėti padaryti (įgyti įgūdžių)
3. Gebėti padaryti teisingai ir kokybiškai
4. Pasiekti meistriškumo

Manau, kad savivaldžiai galima pasiekti tik pirmą ir antrą lygį. Trečiam ir ketvirtam lygiams pasiekti būtinas mokytojas, kuris nustato klaidas, arba mato galimybes ir parodo, ką ir kaip reikia daryti, kitaip sakant, jis vadovauja mokinio tobulėjimui.

Net aukščiausio lygio sportininkai, dainininkai, dailininkai nuolat tobulinasi padedami trenerių ir mokytojų. Tobulėjimas neįmanomas be refleksijos ir grįžtamojo ryšio.

Rašant šiuos apmąstymus, į mano elektroninį paštą atėjo žinutė iš Academia.edu, kurioje buvo nuoroda į 2007 metais išleistą knygą: Merriam, S. B., Caffarella, R. S., & Baumgartner, L. M. (2007). Jossey-bass higher and adult education series. Learning in adulthood: A comprehensive guide (3rd ed.). Hoboken, NJ, US: John Wiley & Sons Inc.

Tai puiki knyga apibendrinanti suaugusiųjų mokymosi tyrimus ir teorinius modelius iki 2006 metų. Joje, be kitų dalykų, aptariami mums jau gerai žinomos Knowles, Illeris ir Jarvis suaugusiųjų mokymosi modeliai. Tačiau mano dėmesį patraukė Lietuvoje nelabai girdėtas McClusky krūvio, galios ir maržos modelis suformuluotas apie 1963 metus, gerokai iki Knowles andragogikos modelio. McClusky teigia, kad asmuo priims sprendimą ir imsis įgyvendinti kokias nors permainas (vadinasi ir mokytis) tik tada, kai bus maža krūvio – galios marža, t.y., kai bus mažas santykis (mažiau už 1) tarp to, kas ir taip jau sudaro asmens gyvenimo krūvį ir jo išteklių bei galios ką nors keisti savo gyvenime. Tai McClusky išreiškė formule:


Marža = Krūvis / Galia.

Krūvis ir galia priklauso nuo išorinių ir vidinių sąlygų.

Krūvio sąlygos:
Išorinės: asmens kylančios iš asmens gyvenimo: šeimos, darbo, visuomenės.
Vidinės: asmens individualūs gyvenimo lūkesčiai: tikslai, idėjos, vertybės, vidiniai motyvai (poreikiai).

Galios sąlygos:
Išorinės: ištekliai, tokie kaip sveikata, socialiniai kontaktai, ekonominė gerovė.
Vidinės: įgyti įgūdžiai ir gyvenimo patirtis, pavyzdžiui, atsparumas stresui, gebėjimas susidoroti su sunkiomis situacijomis.

Pavaizduosiu tai tokia pat dvimate matrica, kaip aukščiau:


Sprendimas McClusky modelyje yra bet koks gyvenimo sprendimas. Tai gali būti ir sprendimas imtis ko nors mokytis ar ne. Taip pat, kaip atskiras atvejis, imtis ko nors mokytis savivaldžiai ar ne.

Maržą galima keisti mažinti palankia kryptimi mažinant krūvį arba didinant galią. Turėdamas pakankamai galios (išteklių) asmuo gali nusipirkti sprendimą arba perkelti krūvį kitiems, kad išlaisvintų laiką mokymuisi.

Apibendrinant:

1. Visi žmonės daug dalykų išmoksta savivaldžiai.
2. Būtinos savivaldaus mokymosi sąlygos:
  • Pakankama motyvacija (poreikis)
  • Pakankamo lygio gebėjimas mokytis  
  • Asmens požiūriu nesudėtingas (galima išmokti pačiam) dalykas
  • Asmens požiūriu neilga mokymosi trukmė
  • Asmens požiūriu ne pernelyg aukšta (pakankama) išmokto dalyko kokybė 

3. Apskritai, asmuo imsis ko nors mokytis (nesvarbu, savivaldžiai, ar ko nors vadovaujamas, vedamas) tik tada, kai jo gyvenimo krūvis yra mažesnis, negu galia daryti įtaką tam krūviui. Priešingu atveju, asmuo imsis kitokių priemonių kilusiai gyvenimo problemai spręsti. 

No comments:

Post a Comment