Mintys apie
savivaldų suaugusiųjų mokymąsi
Arūnas Bėkšta
Nauji mokslo metai. Naujos (senos) mintys apie mokymąsi. Pastebėjau, kad švietimo bendruomenė vėl ištraukė savivaldaus mokymosi idėją. Savivaldaus mokymosi (self-directed learning) idėją 1970 m. paskleidė Malcom Knowles rašydamas apie suaugusiųjų mokymąsi.
Pirmiausia, kas tai yra? Nėra vieno priimto apibrėžimo nei
užsienyje, nei Lietuvoje. Pats bendriausias apibūdinimas būtų toks: tai toks mokymasis, kai pats
mokinys (nesvarbu, suaugęs ar ne) valdo savo veiklą bei pats yra atsakingas už tai, ko, kodėl,
kaip, kada ir kur mokysis.
Kuo skiriasi savivaldus mokymasis nuo savarankiško?
Savivaldus mokymasis visada yra savarankiškas, tačiau savarankiškas ne visada
yra savivaldus, nes šiuo atveju gali būti, kad savarankiško mokymosi tikslus
nustato ir kokybę kontroliuoja ne pats asmuo.
Matyti pastangos „diegti savivaldų mokymąsi“, kas mano galva yra oksimoronas, t.y., konstrukcija, sudaryta iš dviejų tarpusavyje prieštaraujančių teiginių.
Savivaldžiam mokymuisi reikia, kad mokinys būtų
nepriklausomas mokinys, t.y., būtų motyvuotas ir turėtų aukštą mokėjimo mokytis
lygį. Jei bent viena iš šių sąlygų nėra pakankama, tuomet mokinys negali
mokytis savivaldžiai, savivaldus mokymasis neįvyksta, mokinys nutraukia
mokymąsi arba pereina (grįžta) į mokymąsi su mokytojo pagalba. Jam reikalinga
moralinė parama, paskatinimas (jei gebėjimai pakankami, tačiau trūksta
motyvacijos), reikia nurodymų, ką ir kaip mokytis (jei yra motyvuotas, bet
mokėjimo mokytis lygis žemas) arba ir pirmo, ir antro.
Kiti dalykai, susijęs su savivaldžiu mokymusi yra dalyko,
kurio mokomės, sudėtingumu ir trukme. Trukmės ir sudėtingumo laipsnis yra
subjektyvaus vertinimo dalykai. Vienam savaitė yra labai ilgai, kitam metai
neatrodo ilgai. Tas pats dėl sudėtingumo: vienam atrodo, kad labai sudėtinga,
kitam visai paprasta. Tai priklauso nuo jau turimų žinių, gebėjimų, įgūdžių ir
nuostatų.
Taigi, šiuos dalykus galime sudėti į paprastą dviejų matmenų
matricą pagal sudėtingumo ir trukmės lygius:
Iš šios matricos matyti, kad paprastai žmonės savivaldžiai
mokosi nesudėtingų dalykų, kuriems išmokti nereikia investuoti daug laiko.
Tikriausiai nerastume nei vieno žmogaus, kuris ko nors
nesimokytų savivaldžiai. Čia neturiu omenyje savaiminio mokymosi, kai asmuo
nesąmoningai ko nors išmoksta, pats to neplanuodamas, neužsibrėždamas tikslų. Daugybę
dalykų, kurie mums reikalingi išspręsti darbo ir kitus gyvenimo reikalus, mes
išmokstame savivaldžiai.
Sakykime, ponas Jonas nusprendžia (arba jam tai nuosekliai
pirštu rodo žmona), kad reikia perkloti vonios kambario grindų plyteles, nes
senosios suskilusios, kai kurios atšokusios. Jis, žinoma, gali pasamdyti ką
nors, kas tai moka ir nesukti sau galvos. Tačiau yra nemažai vyrų, kurie mano,
kad tai jie gali padaryti patys. Jis paklausia kaimyno, kuris tai jau darė
patarimų, paskaito apie plytelių klojimą, pažiūri Youtube įrašų apie plytelių
klojimą, susiperka reikalingas medžiagas ir įrankius, ir bandymų ir klaidų būdu
sukloja plyteles. Didelė tikimybė, kad kokybė bus nelabai aukšta, tačiau
tikslas pasiektas.
Šiame pavyzdyje yra visi savivaldaus mokymosi požymiai:
- Buvo išoriniai (žmona) ir vidiniai (ambicija- galiu ir pats) motyvai
- Jonas pats nusprendė, kad reikia išmokti
- Jonas pasirinko išmokimo lygį
- Rado mokymosi šaltinius
- Skyrė pakankamai laiko mokymuisi iki įgūdžių lavinimo ir jau įgyjant įgūdžius (kai kas nors nesigavo)
- Įgyvendino mokymosi planą, pasiekė patenkinamą rezultatą
Kitas dalykas, nulemiantis savivaldaus mokymosi pasirinkimą,
yra mokymosi tikslas:
1. Žinoti ir suprasti
2. Gebėti padaryti (įgyti įgūdžių)
3. Gebėti padaryti teisingai ir kokybiškai
4. Pasiekti meistriškumo
Manau, kad savivaldžiai galima pasiekti tik pirmą ir antrą
lygį. Trečiam ir ketvirtam lygiams pasiekti būtinas mokytojas, kuris nustato
klaidas, arba mato galimybes ir parodo, ką ir kaip reikia daryti, kitaip
sakant, jis vadovauja mokinio tobulėjimui.
Net aukščiausio lygio sportininkai, dainininkai, dailininkai
nuolat tobulinasi padedami trenerių ir mokytojų. Tobulėjimas neįmanomas be
refleksijos ir grįžtamojo ryšio.
Rašant šiuos apmąstymus, į mano elektroninį paštą atėjo
žinutė iš Academia.edu, kurioje buvo nuoroda į 2007 metais išleistą knygą: Merriam, S.
B., Caffarella, R. S., & Baumgartner, L. M. (2007). Jossey-bass higher and adult education
series. Learning in adulthood: A comprehensive guide (3rd ed.). Hoboken,
NJ, US: John Wiley & Sons Inc.
Tai puiki knyga
apibendrinanti suaugusiųjų mokymosi tyrimus ir teorinius modelius iki 2006
metų. Joje, be kitų dalykų, aptariami mums jau gerai žinomos Knowles, Illeris
ir Jarvis suaugusiųjų mokymosi modeliai. Tačiau mano dėmesį patraukė Lietuvoje
nelabai girdėtas McClusky krūvio, galios ir maržos modelis suformuluotas apie
1963 metus, gerokai iki Knowles andragogikos modelio. McClusky teigia, kad
asmuo priims sprendimą ir imsis įgyvendinti kokias nors permainas (vadinasi ir
mokytis) tik tada, kai bus maža krūvio – galios marža, t.y., kai bus mažas
santykis (mažiau už 1) tarp to, kas ir taip jau sudaro asmens gyvenimo krūvį ir
jo išteklių bei galios ką nors keisti savo gyvenime. Tai McClusky išreiškė
formule:
Marža =
Krūvis
/ Galia.
Krūvis ir galia
priklauso nuo išorinių ir vidinių sąlygų.
Krūvio sąlygos:
Išorinės: asmens kylančios
iš asmens gyvenimo: šeimos, darbo, visuomenės.
Vidinės: asmens
individualūs gyvenimo lūkesčiai: tikslai, idėjos, vertybės, vidiniai motyvai (poreikiai).
Galios sąlygos:
Išorinės: ištekliai,
tokie kaip sveikata, socialiniai kontaktai, ekonominė gerovė.
Vidinės: įgyti įgūdžiai
ir gyvenimo patirtis, pavyzdžiui, atsparumas stresui, gebėjimas susidoroti su
sunkiomis situacijomis.
Pavaizduosiu
tai tokia pat dvimate matrica, kaip aukščiau:
Sprendimas McClusky modelyje yra
bet koks gyvenimo sprendimas. Tai gali būti ir sprendimas imtis ko nors mokytis
ar ne. Taip pat, kaip atskiras atvejis, imtis ko nors mokytis savivaldžiai ar
ne.
Maržą galima keisti
mažinti palankia kryptimi mažinant krūvį arba didinant galią. Turėdamas
pakankamai galios (išteklių) asmuo gali nusipirkti sprendimą arba perkelti
krūvį kitiems, kad išlaisvintų laiką mokymuisi.
Apibendrinant:
1. Visi žmonės daug dalykų išmoksta savivaldžiai.
2. Būtinos
savivaldaus mokymosi sąlygos:
- Pakankama motyvacija (poreikis)
- Pakankamo lygio gebėjimas mokytis
- Asmens požiūriu nesudėtingas (galima išmokti pačiam) dalykas
- Asmens požiūriu neilga mokymosi trukmė
- Asmens požiūriu ne pernelyg aukšta (pakankama) išmokto dalyko kokybė
3. Apskritai,
asmuo imsis ko nors mokytis (nesvarbu, savivaldžiai, ar ko nors vadovaujamas,
vedamas) tik tada, kai jo gyvenimo krūvis yra mažesnis, negu galia daryti įtaką
tam krūviui. Priešingu atveju, asmuo imsis kitokių priemonių kilusiai gyvenimo
problemai spręsti.
No comments:
Post a Comment