Suaugusiųjų mokymasis. Kiek dar reikės tyrimų, kad pagaliau švietimo ir kiti politikai atsipeikėtų ir pradėtų ką nors daryti?

Arūnas Bėkšta

2019 vasarį paskalbta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita „Įgūdžius įgyti teisingai. Ateičiai pasirengusios suaugusiųjų mokymosi sistemos“ (Getting Skills Right: Future-Ready Adult Learning Systems). Ataskaita pateikia duomenis apie tai, kaip veikia šalių suaugusiųjų mokymosi sistemos ir kaip jos pasiruošusios ateities iššūkiams. Ataskaita analizuoja tik mokymąsi susijusį su darbine veikla.    

Čia nuoroda tiems, kas norėtų perskaityti visą ataskaitą. Aš čia aptariu ne viską.

https://www.oecd-ilibrary.org/education/getting-skills-right-future-ready-adult-learning-systems_9789264311756-en?itemId=%2Fcontent%2Fpublication%2F9789264311756-en&mimeType=text%2Fhtml&_csp_=6256057e1502fec67451820bd2ced75f&itemIGO=oecd&itemContentType=book&fbclid=IwAR1mVxc7-XxfA4sTs71xspGvqN7FyG7nZrxxtFtpK1e_6EgDv-08NTXFpJ0

Deja, Lietuva šioje ataskaitoje ir vėl yra paskutinėse vietose. Rezultatai nestebina, nes ataskaita remiasi jau anksčiau atliktais tyrimais. Bėda ta, kad neįmanome tikėtis, kad kas nors pasikeis nieko iš esmės nekeičiant.

Pradėsiu nuo to, kad suaugusieji yra buvę moksleiviai. Ne šiaip sau ankstesniame tinklaraštyje aprašinėjau mokinių pasiekimų tyrimą. Deja, didesnioji suaugusiųjų mokymosi problemų dalis slypi ne suaugusiųjų švietimo sistemoje, nors ir jos svarbios, ir čia aptariamos.

Ataskaitos rezultatų santrauka

Analizei buvo sukurta „Suaugusiųjų mokymosi prioritetų“ vertinimo įrankių sistema (dashboard on Priorities of Adult Learning (PAL)). Vertinama septyniais aspektais: 1) aktualumas (svarba); 2) apimtis; 3) įtraukimas; 4) lankstumas ir konsultavimas; 5) suderinamumas su įgūdžių poreikiu; 6) mokymosi poveikio suvokimas; 7) finansavimas.

Apibendrinti rezultatai:

·       Daug valstybių jaučia spaudimą dėl darbuotojų gebėjimų, tačiau jų suaugusiųjų mokymosi sistemos yra nepasiruošusios šiuos iššūkius įveikti.

·       Nėra tobulų sistemų ir visos šalys turi savų problemų.

·       Net, kai šalys palyginti gerai pasirodo vienoje srityje, yra vietos tobulinimui kitose srityse.

·       Lėšų trūkumas nėra vienintelis apribojimas. Šalys, kurių finansiniai rodikliai yra aukšti, nebūtinai demonstruoja gerus rodiklius kitose srityse.

Ataskaita pateikia rekomendacijas dėl suaugusiųjų mokymosi strategijos:

1. Mokymosi apimtį ir įtraukimą reikėtų didinti padedant suaugusiesiems priimti informuotus pasirinkimus, mažinant dalyvavimo barjerus ir skatinant darbdavius siūlyti mokymus darbuotojams.

2. Mokymų turinys turėtų būti stipriai susietas su darbo rinkos įgūdžių poreikiu. Tam reikia tirti poreikius ir į juos atsižvelgti.

3. Reikia analizuoti mokymosi poveikį. Tam būtina vertinti mokymo teikėjų kokybę, padaryti informaciją apie kokybę viešai prieinamą, skatinti tokį darbo organizavimą, kuris panaudotų mokymosi rezultatus.

4. Turi būti suskurti pakankami ir tvarūs finansavimo šaltiniai, kurie apimtų viešuosius finansus ir paskatas įmonėms ir asmenims, kurie prisideda savo lėšomis.

5. Turi būti sustiprinti valdymo mechanizmai, kurie užtikrintų vertikalų ir horizontalų sistemoje aktyvių veikėjų koordinavimą.

Lietuvos situacijos santrauka

Būtinumas. Žemesnis, negu vidutinis raštingumo lygis; vidutinio Europos lygio matematinis raštingumas; labai žemas problemų sprendimo pasinaudojant IT lygis; didelis darbuotojų, kuriems gresia automatizacija, lygis; palyginti žemas produktų ir paslaugų, teikiamų užsieniui, lygis. Visi tyrimai rodo, kad Lietuva turi didelių problemų suaugusiųjų mokymosi srityje, tačiau mažai kas daroma, kad situacija pasikeistų.

Apimtis. Žemas dalyvavimo lygis; mažas darbdavių, teikiančių mokymus savo darbuotojams, skaičius; mažas darbdavių, kurie teikia mokymus daugiau kaip 50 proc. darbuotojų, procentas; trūksta informavimo ir konsultavimo; mažai kas daroma siekiant pašalinti mokymosi galimybių barjerus.

Suderinamumas su darbo rinkos poreikiais. Tai, ko mokoma, menkai dera su tuo, kokių gebėjimų reikia. Tai veda prie klausimo apie mokymo kokybę ir kaip ją užtikrinti laisvos rinkos sąlygomis. Tinkamų darbuotojų ieškoma trečiose šalyse.

Mokymosi poveikio suvokimas. 96 proc. apklaustųjų teigia, kad panaudos ar tikisi panaudoti mokymuose įgytus gebėjimus, ir tuo pačiu metu tik 42 proc. teigia, kad mokymai buvo naudingi. Nėra neformalaus mokymo kokybės vertinimo sistemos. ŠMM atsisakė tokią sistemą įdiegti, laikydama, kad tai turi sureguliuoti rinka. Deja, nesureguliuoja. Ypač turėtume susirūpinti dėl to, kiek kokybiški mokymai, kurie finansuojami iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Viešieji pirkimai kokybės neužtikrina.

Finansavimas. Finansavimo galimybių pasirinkimas menkas. Nėra valstybinės sistemos skatinančios asmenų ir įstaigų darbuotojų mokymus (išskyrus valstybės tarnautojus ir valstybės bei savivaldybių finansuojamų įstaigų darbuotojus). 

Koordinavimo mechanizmų kūrimas. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi koordinavimą valstybės lygiu, įtraukiant socialinius partnerius, remiantis Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymu, turėjo užtikrinti Lietuvos neformaliojo mokymosi taryba. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šios Tarybos veiklą sužlugdė. Ministerija nesilaiko įstatymo ir nepaskyrė naujos Tarybos.

Rezultatai atskirose srityse

1. Būtinumas (skubumas)

Kriterijai: procentas gyventojų turinčių žemus raštingumo ir matematinio raštingumo rezultatus; procentas gyventojų, turinčių žemus problemų sprendimo rezultatus; gyventojų senėjimas; automatizacija ir struktūriniai pokyčiai; globalizacija.

Lietuvos situacija. Žemesnis, negu vidutinis raštingumo lygis; vidutinio Europos lygio matematinis raštingumas; labai žemas problemų sprendimo pasinaudojant IT lygis; didelis darbuotojų, kuriems gresia automatizacija, lygis; palyginti žemas produktų ir paslaugų, teikiamų užsieniui, lygis. Visi tyrimai rodo, kad Lietuva turi didelių problemų suaugusiųjų mokymosi srityje, tačiau mažai kas daroma, kad situacija pasikeistų.

2. Apimtis

Kriterijai:

·   susiję su asmenimis (procentas suaugusiųjų, dalyvavusių formaliuose ir neformaliuose mokymuose per pastaruosius metus; procentas suaugusių, dalyvavusių kurie mokėsi savarankiškai; mokymosi intensyvumas (val.);

·       susiję su darbdaviais (procentas įmonių, teikiančių profesinius mokymus darbuotojams; procentas įmonių, teikiančių profesinius mokymus daugiau, negu 50 proc. darbuotojų).

·       10 metų tendencijos.

Žemo dalyvavimo priežastys: laiko trūkumas, susijęs su darbu (29%) arba su šeimos įsipareigojimais (16%); lėšų trūkumas (16%); netinkamas mokymų laikas ir vieta (12%); darbdavio paramos trūkumas (7%).

Lietuvos problemos. Žemas dalyvavimo lygis; mažas darbdavių, teikiančių mokymus savo darbuotojams, skaičius; mažas darbdavių, kurie teikia mokymus daugiau kaip 50 proc. darbuotojų, procentas; trūksta informavimo ir konsultavimo; mažai kas daroma siekiant pašalinti mokymosi galimybių barjerus.  

3. Suderinamumas su darbo rinkos poreikiais

Rodiklių grupės: darbo rinkos disbalansas; įgūdžių poreikių vertinimas; mokymai, susiję su ateities poreikiais; rizikos grupių darbuotojų mokymai.

Daugelis darbdavių tvirtina, kad negali rasti tinkamų darbuotojų, tačiau šią problemą sprendžia ne prisidėdami prie jų ugdymo, o atsiveždami darbuotojus iš trečiųjų šalių.

Šioje srityje svarbus rodiklis yra kiek mokymų veikla dera su gebėjimų prioritetais.  

Lietuvos situacija. Tai, ko mokoma, menkai dera su tuo, kokių gebėjimų reikia. Tai veda prie klausimo apie mokymo kokybę ir kaip ją užtikrinti laisvos rinkos sąlygomis. Tinkamų darbuotojų ieškoma trečiose šalyse.

4. Mokymosi poveikio suvokimas

Kriterijai: mokymų naudingumas; įgytų gebėjimų panaudojimas; įtaka karjerai; investicijos į mokymasi grįžtamumas.

Šiuo požiūriu Lietuva yra tarp pirmaujančių. Lyg ir galėtume pasidžiaugti? Yra probleminis santykis tarp žmonių suvokimo apie mokymų naudingumą ir jų suvokimą, kiek galės tai pritaikyti darbe. Ypač tai ryšku būtent Lietuvos atveju, kai 96 proc. apklaustųjų teigia, kad panaudos ar tikisi panaudoti mokymuose įgytus gebėjimus, ir tuo pačiu metu tik 42 proc. teigia, kad mokymai buvo naudingi.

Problema yra ta, kad gebėjimų įgijimas yra tik vienas (ir beje, ne pats svarbiausias) elgesio darbo vietoje faktorių. Svarbesni yra vadovų ir bendradarbių požiūris, technologijos, sistemos ir struktūros, kurios galėtų paremti arba trukdyti taikyti naujus gebėjimus. Asmuo supranta, kad tai jam naudinga, tačiau abejoja, ar savo darbo vietoje iš tikrųjų galės tai pritaikyti dėl aplinkos reakcijos.

Situacija Lietuvoje. Nėra neformalaus mokymo kokybės vertinimo sistemos. ŠMM atsisakė tokią sistemą įdiegti, laikydama, kad tai turi sureguliuoti rinka. Deja, nesureguliuoja. Ypač turėtume susirūpinti dėl to, kiek kokybiški mokymai, kurie finansuojami iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.

5. Finansavimas

Kriterijai: asmenų, darbdavių ir vyriausybės indėlis.

Asmeninis indėlis. Lietuvos gyventojų dauguma nurodo, kad didžiausia mokymosi kliūtis yra pinigų trūkumas. Tai koreliuoja su tuo, kad lietuviai retai renkasi apmokamus mokymus.

Darbdavių indėlis. Pagal atsakymą į klausimą ar dalyvavote bent vienuose mokymuose, kuriuos apmokėjo darbdavys“, lietuviai praktiškai nesiskiria nuo kitų valstybių.  

Valstybės indėlis. Nėra patikimų palyginamų duomenų. Panaudoti ALMP (Active Labour Market Programme) duomenys (užimtumo tarnybų finansavimo dalis skirta mokymams).

Lietuvos situacija. Finansavimo galimybių pasirinkimas menkas. Nėra valstybinės sistemos skatinančios asmenų ir įstaigų darbuotojų mokymus (išskyrus valstybės tarnautojus ir valstybės bei savivaldybių finansuojamų įstaigų darbuotojus). 

6. Koordinavimo mechanizmų kūrimas

Paprastai suaugusiųjų mokymas yra pasiskirstęs per įvairius sektorius ir nėra vien Švietimo ministerijos atsakomybė. Kita vertus, suaugusiųjų mokymasis yra centrinės valdžios ir vietos savivaldos atsakomybė. Todėl analizuojamas horizontalus ir vertikalus koordinavimas.

Horizontaliam koordinavimui kuriamos tarpinstitucinės grupės arba tarybos.

Vertikaliam koordinavimui kuriamos bendros programos, įstatymiškai apibrėžiami atskirų lygių atsakomybių ribos.

Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais. Įtraukiami į įstatymų rengimą, kuriamos trišalės komisijos ir trišaliai susitarimai.

Lietuvos situacija. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi koordinavimą valstybės lygiu, įtraukiant socialinius partnerius, remiantis Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymu, turėjo užtikrinti Lietuvos neformaliojo mokymosi taryba. Deja, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šios Tarybos veiklą sužlugdė. Ministerija nesilaiko įstatymo ir nepaskyrė naujos Tarybos.

Vietoj apibendrinimo. Suaugusiųjų mokymosi problemų sprendimas primena veiklos imitacija.